ruoplinis

ruoplìnis, -ė adj. (2) NdŽ 1. padarytas iš ruplio beržo: Ruoplìnės kultuvės susirievėjusio beržo y[ra] stipriausios Šts. Ruoplìnis kirkotis ilgiau laikys, negu skroblinis Trg. | Turime įvairaus tipo antkaklių (šaukštinių ir ruoplinių) rš. | Ruoplinė turpė y[ra] kasama Plinkšių ežero pakraščiais Ggr. 2. žr. ruoplėtas 1: Nedailus beržas, kad ruoplos išsproginė[ja], tokį ruopliniu vadina rš.